Heilsubankinn Mešferšir
ForsķšaMataręšiHreyfingHeimilišUmhverfišMešferšir
 
Mešferšarašili
Ķris Siguršardóttir
Blómadropažerapisti
Póstnśmer: 210
Ķris Siguršardóttir
 
Mešferšar- og žjónustuašilar

Heilsubankinn er vefur um allt er viškemur heilsu okkar og lķfshįttum. Honum er ętlaš aš stušla aš aukinni mešvitund um holla lķfshętti og um leiš er honum ętlaš aš vera hvatning fyrir fólk til aš taka aukna įbyrgš į eigin lķfi og heilsu.

Vefurinn er rekinn sem fréttamišill, auk žess sem hann er gagnabanki yfir ašila sem bjóša žjónustu er fellur aš įherslum Heilsubankans.

Viš hvetjum žig til aš skrį žig į póstlista Heilsubankans (hér) og sendum viš žér žį fréttabréfiš okkar ķ tölvupósti ca. tvisvar sinnum ķ mįnuši. Žar koma fram punktar yfir žaš helsta sem hefur birst į sķšum Heilsubankans, auk tilboša sem eru ķ boši fyrir handhafa Heilsukortsins.

Viš bjóšum žig velkomin(n) inn į vefinn og hlökkum til aš sjį žig hér sem oftast.

Hśšburstun

Mikiš hefur veriš talaš og rętt um alls kyns hreinsun upp į sķškastiš og höfum viš hér ķ Heilsubankanum ekki veriš neinir eftirbįtar ķ žeirri umręšu. Mest höfum viš veriš aš huga aš mataręši, föstum og öšrum ašferšum til aš afeitra lķkamann.

Žegar fólk er aš hreinsa lķkamann og afeitra hann er gott aš žurrbursta hśšina. Žaš örvar sogęšakerfiš og styšur žannig viš afeitrunina.

Lesa meira...
 
Mengun skašleg lungum barna

Morgunblašiš sagši um helgina frį rannsókn sem gerš var ķ Kalifornķu ķ Bandarķkjunum į įhrif mengunar frį umferš į lungu barna. Rannsóknin bendir til aš sterk tengsl séu į milli loftmengunar frį hrašbrautum og langtķma lungnaskaša ķ börnum.

Lungnaskašinn er einkum rakinn til örsmįrra agna sem koma frį śtblęstri bifreiša.

Lesa meira...
 
Transfitusżrur og frjósemisvandamįl kvenna

Žaš er vitaš aš transfitusżrur auka verulega įhęttu į hjartasjśkdómum og nś hefur ófrjósemi kvenna einnig veriš bendluš viš žęr. Fram kemur ķ The American Journal of Clinical Nutrition aš rannsóknir sżndu aukna įhęttu į frjósemisvandamįlum kvenna um 70% eša meira viš neyslu transfitusżru.

Lesa meira...
 
Fótasveppur

Algengustu fótasveppir (Tinea pedis) er sżking sem kemur vegna örvera (dermadophyta), en einnig getur fótasveppur veriš ein af afleišingum gersveppasżkingar (candida). Sveppurinn lifir į daušum hśšfrumum, hįri og į nöglum.

Fótasveppur er alls ekki hęttulegur, en er hvimleišur og getur veriš mikiš lżti. Oftar en ekki fylgir mikill klįši, sérstaklega į milli tįnna. Roši myndast og oft koma śtbrot sem aš svķša, jafnvel blöšrur. Śtbrotin geta sķšan oršiš žurr, sprungin og byrjaš aš flagna. Tįneglur geta sķšan oršiš gular, žykkar og aflagašar.

Lesa meira...
 
Ristilhreinsanir

Mikil umręša hefur veriš um ristilhreinsanir sķšustu mįnuši og nįši žessi umręša bęši inn ķ fréttatķma Rķkissjónvarpsins og inn ķ Kastljósžįttinn ķ gęrkvöldi.

Leitaš var eftir įliti tveggja lękna, sem eru meltingarsérfręšingar, og voru svör žeirra į žį leiš aš žetta vęri ķ besta falli skašlaust og įrangurslaust og yfir ķ aš vera mögulega skašlegt. Ef saltlausn vęri notuš gęti oršiš ójafnvęgi ķ ristlinum sem vęri erfitt aš leišrétta en ef eingöngu vęri um vatn aš ręša vęri žetta skašlaust. Talaš var um aš ekki hefši veriš sżnt fram į nein tengsl hęgšatregšu viš sjśkdóma og af žvķ vęri dregin sś įlyktun aš ekki vęri skašlegt aš hafa uppsafnašar hęgšir ķ ristli.

Ķ nįttśrulękningum er lögš įhersla į slķkar hreinsanir. Žar er talaš um aš uppsöfnun į hęgšum ķ ristli leiši til upptöku į eiturefnum sem komast inn ķ blóšrįsina og valda eiturįhrifum.

Lesa meira...
 
<< Byrja < Fyrri 11 12 13 14 15 16 17 Nęsta > Endir >>

Śrslit 91 - 99 af 149
Til baka
 
Greinar Pistill dagsins Vištöl Fréttir
Reynslusögur Uppskriftir Fyrirspurnir og įbendingar Vandamįl og śrręši
Skrįning į žjónustu- og mešferšarsķšur

© 2006 Heilsubankinn - Allur réttur įskilinn