Mismunandi ašferšir - Leka hśsžakiš

Fyrrri hluti 

Oft koma upp spurningar um muninn į ašferšafręšum milli heildręnna ašferša og svo hinna hefšbundnu ašferša. Žessar spurningar eru sérstaklega žarfar og ęttu allir aš velta žessum ašferšum fyrir sér og reyna eftir fremsta megni aš lesa sér sjįlfir til og fręšast į eigin forsendum.

Mismunurinn er gķfurlegur, en ef ętti aš śtskżra meš sem fęstum oršum, žį er svariš aš ašalmismunurinn er falinn ķ orsökum og afleišingum. Aš mešhöndla orsök einkennanna, eša aš mešhöndla einkennin sjįlf.

Hęgt er aš ķmynda sér lķkamann sem hśs og višhaldiš į hśsinu er lķkamleg heilsa. Ef aš ekki er hugsaš vel um višhald hśssins (heilsuna), gęti t.d. žak hśssins (lķkamans) byrjaš aš leka. Ķ hvert sinn sem aš rignir fer aš leka vatn inn ķ hśsiš. Vatniš eru einkennin, sem aš myndast vegna leka žaksins, sem kom vegna slęms višhalds!

Hvernig žessar mismunandi ašferšir myndu taka į žessu žaklekavandamįli, vęri einfaldlega hęgt aš lżsa į eftirfarandi hįtt.

Hefšbundna leišin myndi finna leiš til aš męla śt magn vatnsins, finna śt meš žeim męlingum t.d. fjölda dropa į klukkustund og lķtra į dag, fundiš yrši nafn į vandamįliš t.d. „Lekasjśkdómur". Einkenni „Lekasjśkdómsins" er vatniš, og žar sem aš sjśkdómurinn framleišir vatnseinkenni, žarf aš finna śt leiš til aš lagfęra vatnseinkennin. Ef ekki finnst leiš til aš uppręta vatnseinkennin hratt, žį flęšir um allt hśs og žį gęti mikiš skemmst śt frį vatninu.

Heildręna leišin fęri ašra leiš, vatnslekinn yrši notašur sem vķsbending til žess aš finna orsökina fyrir vatninu. Fariš vęri ķ žį vinnu aš grafast fyrir um hvašan vatniš kęmi og afhverju žaš į annaš borš byrjaši aš dropa inn ķ hśsiš. Žegar aš orsökin vęri fundin fyrir upphaflega vandamįlinu, sem aš ķ žessu tilfelli vęri gat į žakinu vegna vanrękslu į višhaldi, vęri fundin leiš til aš lagfęra žetta gat og rįšleggja um įframhaldandi gott višhald til aš ekki fari aftur aš leka.

Heildręna ašferšin myndi einnig alltaf taka alla heildarmyndina og skoša allt žakiš og allt hśsiš (Almennt lķkamsįstand) til aš koma ķ veg fyrir aš fleiri göt myndist meš žvķ aš styrkja heildina.

Aftur į móti yrši hefšbundna leišin sś, aš finna leišir til aš lagfęra žaš sem aš vatniš er aš skemma og finna śt ašferšir til aš innviši hśssins skemmist ekki, t.d. višarhśsgögnin gętu bólgnaš upp, standi žau ķ vatninu (hśsgagnasjśkdómur) og blauta teppiš fęri aš mygla (teppasjśkdómur) og skammhlaup gęti oršiš, ef aš vatn kęmist ķ t.d. sjónvarpiš (raftękjasjśkdómur), finna žyrfti višeigandi lękningu fyrir hvern „sjśkdóm" fyrir sig.

Alltaf ętti aš mešhöndla upprunalega vandamįliš, ekki einkennin sem koma sem afleišing, sem lżsir sér best hér. Ef aš gatiš į žakinu er lagaš žį er vandamįliš og einkennin śr sögunni. Aftur į móti ef aš vatniš er mešhöndlaš, en ekki gatiš, žį endurtaka einkennin sig alltaf aftur ķ hvert sinn sem aš fer aš rigna.

(Sjį seinni hluta greinar hér)

Gušnż Ósk Dišriksdóttir
Hómópati
  Prenta Senda žetta į vin