Heilsubankinn Heimiliš
ForsķšaMataręšiHreyfingHeimilišUmhverfišMešferšir
 

Heilsubankinn er vefur um allt er viškemur heilsu okkar og lķfshįttum. Honum er ętlaš aš stušla aš aukinni mešvitund um holla lķfshętti og um leiš er honum ętlaš aš vera hvatning fyrir fólk til aš taka aukna įbyrgš į eigin lķfi og heilsu.

Vefurinn er rekinn sem fréttamišill, auk žess sem hann er gagnabanki yfir ašila sem bjóša žjónustu er fellur aš įherslum Heilsubankans.

Viš hvetjum žig til aš skrį žig į póstlista Heilsubankans (hér) og sendum viš žér žį fréttabréfiš okkar ķ tölvupósti ca. tvisvar sinnum ķ mįnuši. Žar koma fram punktar yfir žaš helsta sem hefur birst į sķšum Heilsubankans, auk tilboša sem eru ķ boši fyrir handhafa Heilsukortsins.

Viš bjóšum žig velkomin(n) inn į vefinn og hlökkum til aš sjį žig hér sem oftast.

Ętlar žś aš keyra um į nagladekkjum ķ vetur? Prenta Rafpóstur

Žaš er helst ķ mikilli hįlku sem nagladekkin geta talist öruggari en ašrar dekkjategundir. Žó hefur rannsókn sżnt aš loftbóludekk eru sambęrileg nagladekkjunum hvaš varšar hemlunarvegalengd į žurrum ķs.

Tķšarfar į Ķslandi hefur veriš aš breytast mikiš į sķšustu įrum og ķ Reykjavķk fękkar stöšugt žeim dögum žar sem vetrarrķki er mikiš. Einnig hafa sveitarfélögin į Stór-Reykjavķkursvęšinu stašiš sig sķfellt betur ķ aš hreinsa og salta götur.

Žaš er stašreynd aš nagladekkin valda gķfurlegri mengun ķ formi svifryks, en žrįtt fyrir žaš hafa um 60 - 70% ökutękja veriš į nagladekkjum ķ Reykjavķk yfir vetrarmįnušina, sķšustu įr.


 

Viš erum farin aš kannast vel viš gulleita mengunarskżjiš sem liggur yfir borginni į kyrrum vetrardögum og stafar žessi mengun fyrst og fremst af svifryki. Um 75% alls svifryks kemur frį umferš farartękja og 55% svifryksins stafar af uppspęndu malbiki sem notkun nagladekkja veldur aš mestu leyti.

Sęnsk rannsókn stašfestir aš venjuleg fólksbifreiš sem ekur į nagladekkjum rķfur upp 27 grömm af vegefni į hvern ekinn kķlómeter.

Svifryk veldur miklu heilsutjóni og viršist aukinn styrkur žess ķ andrśmslofti leiša til aukinnar tķšni ótķmabęrra daušsfalla. Mikiš svifryk getur mešal annars leitt til bronkķtis, hjarta- og ęšasjśkdóma og žaš getur valdiš astmaköstum.

Fyrir utan mengunina žį valda nagladekkin gķfurlegu sliti į götum sem kostar okkur miklar fjįrhęšir į įri. Auk žess leišir notkun nagladekkja til žess aš hjólför myndast į ašalökuleišum ķ borginni, seinni part vetrar og žau geta skapaš hęttu og haft įhrif į aksturslag ökutękja.

Erlendis hafa talsveršar rannsóknir fariš fram til aš kanna ķ hve miklu męli nagladekk séu öruggari umfram önnur dekk. Meginnišurstöšurnar sżna aš ašstęšur žar sem nagladekk hafa kosti umfram allar ašrar tegundir naglalausra dekkja eru fremur sjaldgęfar og aš slysatķšni hefur ekki aukist svo nokkru nemi eftir aš nagladekk hafa veriš bönnuš.

Einn žįttur enn sem žarf aš hafa ķ huga varšandi nagladekkin er sį aš hįvaši sem framkallast af fólksbķl į nagladekkjum er 4 desibelum eša 2,5 sinnum meiri en af samskonar bķl į sama hraša, meš sambęrilegum ónegldum dekkjum.

Žegar allt kemur til alls og į eftir žvķ sem į undan er sagt mį teljast harla vafasamt aš setja nagladekk undir bķlinn fyrir veturinn ef viškomandi ekur ašallega innanbęjar yfir vetrarmįnušina.

  Til baka Prenta Senda žetta į vin
 
Greinar Pistill dagsins Vištöl Fréttir
Reynslusögur Uppskriftir Fyrirspurnir og įbendingar Vandamįl og śrręši
Skrįning į žjónustu- og mešferšarsķšur

© 2006 Heilsubankinn - Allur réttur įskilinn